Pergalės dienos minėjimai Rusijoje ir į jos įtakos sferoje esančiose šalyse neatsiejami nuo galios demonstravimo. Be iškilmingų paradų, buvusios Sovietų sąjungos didybei pabrėžti išnaudojama šventė taip pat pasitelkiama dezinformacijai skleisti. Gegužės 9 d. minėjimai Kremliui palankioje spaudoje nušviesti naudojant kaltinimus, neva Baltijos šalyse persekiojami kitaminčiai ir leidžiama klestėti neonacizmui.
Prieš pradedant analizuoti rusiškos medijos komunikaciją apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą, svarbu trumpai aptarti dabartinį kontekstą.
Prieš kelerius metus Rusijos Federacijos prezidentas ir parlamentarai pasiūlė uždrausti lyginti Sovietų sąjungą ir Nacistinę Vokietiją. Šiuo įstatymo projektu taip pat siekiama uždrausti bandymus paneigti „Sovietų sąjungos humanitarinę misiją išvaduojant Europos šalis“.
Paminėtina, kad 2019 m. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje prabrėžiama, kad tiek sovietinis, tiek nacistinis režimai buvo atsakingi už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad karo pabaiga neatnešė laisvės ir taikos į Europos valstybes, okupuotas Sovietų sąjungos arba išlikusias rytų bloko įtakos zonoje.
Svarbu nepamiršti, kad šių metų balandį Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo padidinamos nuobaudos už „nacizmo pateisinimą“ ir įvedamos bausmės už „sąmoningą melagingos informacijos apie Antrojo pasaulinio karo veteranus platinimą. Šis įstatymas buvo patvirtintas Rusijos Dūmoje 2021 m. kovą, netrukus po to, kai opozicijos lyderis Aleksėjus Navalnas pripažintas apšmeižęs karo veteraną. Taip pat paminėtina, kad remiantis Rusijos įstatymais, žmonės, kurie „dalyvavo karinėse operacijose ir kovojo prieš nacionalistų pogrindį Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose nuo 1944 m. sausio 1 d. iki 1951 m. gruodžio 31 d., gali pretenduoti į veterano statusą“.
Taigi, kaip šie įvykiai telpa į platesnį oficialių Maskvos naratyvų spektrą bei kokią įtaką jie turi pro-kremliškos žiniasklaidos skleidžiamiems melagingiems pareiškimams?
2021 m. balandžio 27 – gegužės 10 d. DebunkEU.org analitikai išnagrinėjo 82 su Lietuva susijusius dezinformacijos apie Pergalės dieną atvejus. Daugiausiai straipsnių buvo išplatinta lietuvių (17) ir rusų (65) kalbomis. Pernai tuo pačiu laikotarpiu pastebėtos 102 publikacijos su klaidinančiu ir melagingu turiniu.
Pastebėtas ne tik sumažėjęs dezinformacijos srautas – sumenko ir pro-Kremliškoje žiniasklaidoje Lietuvai skiriamas dėmesys. Šalis dažniau minima probėgšmais, o ne kaip pagrindinis dezinformacijos objektas – išskyrus straipsnius iš lietuviškų Sputnik ir Baltnews versijų.
Nors dėmesys Lietuvai sumažėjo, smūgis buvo suduotas kaimyninėms šalims. „Dėl eskalavusio konflikto su Rusija ir balandžio pabaigoje vykusių vadinamųjų „vyšivankos“ eitynių Kijeve, priešiškos komunikacijos taikinyje atsidūrė Ukraina. Taip pat dezinformacijai skleisti išnaudoti ir Latvijos prezidento Egilo Levito žodžiai, kad Antrasis pasaulinis karas nebuvo Latvijos karas, ir faktas, kad gegužės 9 d. policija atitvėrė Pergalės monumentą Rygoje.
Pernai nuskambėjusios reakcijos į jungtinį Baltijos šalių prezidentų pareiškimą, reikalaujant Maskvos atsakomybės už karo pradžią ir neteisėtą trijų valstybių okupaciją ir prijungimą prie Sovietų sąjungos, buvo aktualios ir šiemet. Straipsniuose siekta paneigti Vladimiro Putino režimo bandymus pasisavinti Antrojo pasaulinio karo atmintį ir ją naudoti kaip įrankį propagandai skleisti – tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje. Siekiant sukelti tokį efektą, kuriamos paralelės tarp sovietų pergalės ir dabartinės Rusijos užsienio politikos, karinės galios ir „išlaisvintojos“ vaidmens.
Tyrimo duomenimis, dezinformacijos srautas suaktyvėjo pačią gegužės 9 d. - kairiosios politinės pakraipos „Facebook“ grupėse ir su Kremliumi siejamuose šaltiniuose publikuotuose straipsniuose raginta švęsti Pergalės dieną ir apmąstyti, kaip ji minima Lietuvoje. Tokio tipo turinyje Lietuva paprastai minėta kaip viena iš Baltijos šalių, stengiantis pritempti apibendrintas prieš tai minėtos Latvijos prezidento kalbos ištraukas.
Žinutės apie „bandymus ištrinti Pergalės dienos atminimą“ tiriamuoju laikotarpiu buvo populiariausios tiek pagal straipsnių skaičių, tiek pagal pasiektą potencialią kontaktų auditoriją.
89% straipsnių apie Lietuvą Pergalės dienos kontekste buvo neigiami. Nagrinėdami straipsnius pamatėme, kad klaidinančiame ir melagingame turinyje apie Pergalės dieną dažniausiai kartotas žodis „rusofobija“ – vienas iš pagrindinių ir dažniausiai naudojamų Kremliaus propagandos naratyvų, kuris naudojamas pateikti Vladimiro Putino režimui išreikštą kritiką kaip isteriją, neapykantą ir kitaminčių priespaudą.
Tyrimo duomenimis, frazė, kad Antrojo pasaulinio karo atmintis yra trinama, buvo antra pagal populiarumą. Kitos dvi glaudžiai susijusios mintys – „netikrų didvyrių garbinimas“ ir „nacizmo atgimimas“ liko trečioje vietoje.
Vis dėlto, didžioji dalis publikacijų, minėjusių Lietuvą neutraliai, susitelkė į tai, kad šalis turėtų būti dėkinga Sovietų sąjungai už išlaisvinimą. Taip pat teigta, kad Lietuva ir kitos šalys, padedamos sovietų, išplėtė savo teritorijas, ir jei ne Raudonosios armijos pagalba, nacistinės Vokietijos kariuomenė ištrintų Baltijos šalių gyventojus nuo žemės paviršiaus.
DebunkEU.org duomenimis, daugiausiai straipsnių Pergalės dienos tema išplatino Sputnik ir Baltnews – šaltiniai, kurie, anot Lietuvos Valstybės saugumo departamento, yra skirti išplėsti Rusijos įtaką Lietuvos informacinėje erdvėje. Platforma rusų kalba Cont.ws pagal turinio kiekį buvo trečia – kaip nustatyta 2019 m., šis portalas naudotas didelio masto dezinformacijos kompanijai, galimai susijusiai su Rusijos žvalgyba, vykdyti.
Pagal pasiektą auditorijos dalį, pirmavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA Novosti. Kaip Sputnik ir Baltnews, RIA taip pat priklauso Rusijos vyriausybės kontroliuojamam holdingui Rossiya Segodnya, kurį valdo ES sankcijomis nubaustas Dmitrijus Kiseliovas. Antroji pagal auditorijos dalį – RIA FAN naujienų agentūra, valdoma Jevgenijaus Prigožino, siejamo su trolių fabriku Sankt Peterburge.