"Susimąstykite..." dar kartą. Koordinuotos neautentiškos veiklos analizė Facebook

Atsižvelgdami į vis dažniau aptariamą koordinuotos neautentiškos veiklos (angl. Coordinated Inauthentic Behaviour arba CIB) problemą ir plačiai paplitusią botų veiklą socialiniuose, dirbtinai darančią įtaką dezinformacinio turinio populiarumui ir dėl to kenkiančią viešajai nuomonei, DebunkEU.org išanalizavo atrinktus įtartinus įrašus „Facebook“. Šis tyrimas skirtas vienam iš jų.


 

Santrauka


  • Balandžio pradžioje, sąmokslų teorijų ir dezinformacijos skleidimu pagarsėjusios svetainės Minfo.lt „Facebook“ puslapyje pastebėtas koordinuotos neautentiškos veiklos (angl. Coordinated Inauthentic Behaviour arba CIB) atvejis. Ši ataka įvyko praėjus porai dienų po Bučos žudynių ir gali būti vertinama kaip bandymas nukreipti dėmesį nuo Rusijos kariuomenės įvykdytų nusikaltimų Ukrainoje.

  • Minfo „Facebook“ puslapyje pasidalintas vaizdo įrašas su Rusijos sveikatingumo guru buvo 444,4 karto populiaresnis už bet kurį kitą įrašą ir sulaukė 121 tūkst. reakcijų (komentarų, pasidalinimų ir paspaudimų „patinka“).

  • Apie trečdalį komentarų (iš viso 1622) parašė 484 vartotojai, kurie naudojo kelis tuos pačius paveiksliukus, memus arba animacijas (GIF). Daugelis jų paskelbta iš tos pačios paskyros per labai trumpą laiką, su kelių sekundžių tarpais.

  • Nors Minfo portalas skirtas lietuvių auditorijai, dauguma komentarų po šiuo įrašu buvo kitomis kalbomis.

  • Komentarai po aptariamu vaizdo įrašu skleidė vieną iš pagrindinių Kremliaus naratyvų, naudojamą ir Rusijos agresijai prieš Ukrainą pateisinti: „Rusija neturėtų būti dėl visko kalta“.

  • Iš viso šiuo įrašu viešosiose „Facebook“ grupėse buvo pasidalinta 145 kartus (kartais toje pačioje grupėje daugiau nei vieną kartą). Daugelis grupių administruojamos ne iš Lietuvos, o iš kitų šalių, pavyzdžiui, Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Latvijos, Kazachstano, Azerbaidžano ir kt.


 

Minfo puslapis Facebook


Vaizdo įrašas, kuris, kaip įtariame, yra įtakos operacijos dalis, pasirodė melagingą ir klaidinančią informaciją ne kartą platinusio Minfo.lt „Facebook“ puslapyje. „Gerų žinių portalas mąstančiam žmogui“ priklauso „Maksimalistinės psichoterapijos draugijai, VšĮ, vadovaujamai Mariaus Gabrilavičiaus (dar žinomo Maksimaliečio vardu). Savamokslis psichoterapeutas yra žinomas dėl antivakserių protestų organizavimo Lietuvoje ir QAnon sąmokslo teorijos platinimo.

2020 m. M. Gabrilavičius reklamoms „Facebook“ išleido daugiau pinigų nei nacionalinis transliuotojas LRT, Europos Parlamentas, Europos Komisija, Lietuvos politinės partijos ar komercinė žiniasklaida.


Paminėtina, kad kai asmuo, nedemonstruojantis neįtikėtinų turtų ir vadovaujantis kiek daugiau nei 10 autorių turinčiai internetinei svetainei, Lietuvos Seimo rinkimų kampanijos metu reklamai „Facebook“ išleidžia daugiau nei pati dosniausia politinė partija, tai yra mažų mažiausiai keista.

Turint omenyje, kad Minfo.lt turinys dažnai yra atvirai prorusiškas, kyla pagrįstų abejonių dėl šių lėšų kilmės ir paskirties. Be to, prieš kelerius metus M. Gabrilavičius pats davė interviu žurnalistams iš Laisvės TV, kuriame teigė, kad gauna pajamų ir užsienio. Tuo metu žurnalistams kilo įtarimų dėl išskirtinio Minfo.lt autorių palankumo tuomet valdančiajai koalicijai vadovavusiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Partijos vadovas Ramūnas Karbauskis, žinomas dėl savo glaudžių verslo ryšių su Rusijos valstybės ir verslo veikėjais. 2002 m. jis buvo vienas iš iniciatorių, surengusių visuotinį referendumą prieš Lietuvos stojimą į NATO. R. Karbauskis taip pat siejamas su galimu dezinformacijos kampanijos finansavimu 2013-2014 m. prieš JAV energetikos bendrovės „Chevron“ investicijas į skalūnų dujų telkinių žvalgybą ir eksploatavimą Lietuvoje, taip užkertant kelią Lietuvai užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.


Balandžio 5 d. Minfo „Facebook“ puslapyje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas plačiai žinomas Rusijos nuomonės formuotojas, gerovės ir sveikatingumo guru Arturas Sita, gyvenantis Tailande ir skaitantis paskaitas apie savirealizaciją.


Trijų minučių trukmės ištraukoje iš vienos savo paskaitos A. Sita sako: „Jei žmonės, kurie dabar kariauja, žinotų, dėl ko jie tai daro, jie sudėtų ginklus“. Vėliau vaizdo įraše jis retoriškai klausia, kodėl taikos derybos vyksta už uždarų durų, ir atsako, kad kalbama visai ne apie taiką, o apie ekonomiką. Jis teigia, kad tie, kurie kovoja ir žudo vieni kitus, tai daro todėl, kad nežino tiesos, kad karas vyksta dėl pinigų, o ne dėl idėjų.


Originalus įrašas Minfo puslapyje

Vaizdo įrašas pasirodė Minfo „Facebook“ puslapyje balandžio 5 d., praėjus kelioms dienoms po to, kai pasaulis pamatė vaizdus iš Bučos žudynių. Įrašas sulaukė 1,52 mln. peržiūrų (3,11 mln. peržiūrų, įskaitant peržiūras surinktas iš pasidalijimų), o tai yra labai aukštas įsitraukimo rodiklis. Maža to, vaizdo įrašas sulaukė 57 tūkst. paspaudimų „patinka“, daugiau nei 59 tūkst. pasidalijimų ir 4,5 tūkst. komentarų (iš viso 121 tūkst. reakcijų). Šis Minfo įrašas užima trečią vietą pagal pasidalijimų skaičių iš visų Lietuvos puslapių 20.05.2021-20.05.2022 laikotarpiu. Be to, tai buvo vienintelis atvejis, kai per 16 mėn. laikotarpį taip sparčiai augo Minfo ir kituose DebunkEU.org stebimuose „Facebook“ puslapiuose paskelbto turinio kiekis. Remiantis CrowdTangle duomenimis, šio tyrimo objektu tapęs įrašas buvo 444,4 karto populiaresnis už bet kurį kitą Minfo skelbiamą turinį.


Neproporcingai didelis reakcijų į įrašą skaičius dar geriau matomas jį lyginant su kitų Minfo įrašų rodikliais:


Akivaizdu, kad šis vaizdo įrašas sukėlė daugybę reakcijų, net viršijančių kitų DebunkEU.org stebimų „Facebook“ puslapių rodiklius pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis. Reikėtų pažymėti, kad nuo 2020 m. gruodžio mėnesio Minfo nepirko jokių „Facebook“ reklamų, o tai potencialiai galėtų paaiškinti reakcijų skaičiaus augimą.


Naudodamiesi „CrowdTangle“ duomenimis, galėjome išanalizuoti sąveikų su šiuo įrašu istoriją. Nors pirmosiomis dienomis jis sulaukė nedaug dėmesio, situacija pasikeitė balandžio 8 d., kai „patinka“ paspaudimų, pasidalijimų ir komentarų skaičius staigiai išaugo - šis šuolis tęsėsi iki balandžio 13 d.


Komentarų, pasidalijimų ir "patinka" paspaudimų dinamika


Pažymėtina, kad vaizdo įrašas yra rusų kalba, o pačiame įraše yra vienintelis lietuviškas žodis „Susimąstymui...“. Kadangi didžioji dauguma kitų Minfo įrašų ir komentarų po jais yra lietuvių kalba, toks didžiulis susidomėjimo šuolis įrašu, kuriame rusų influenceris kalba savo gimtąja kalba, atrodė mažų mažiausiai neįprastas. Per 16 mėn. laikotarpį Minfo „Facebook“ puslapyje buvo paskelbti tik du turinio vienetai rusų kalba. Be to, DebunkEU.org analitikų turimomis žiniomis, tai vienintelis atvejis Minfo „Facebook“ puslapio istorijoje, kai įrašas sukėlė komentarų rusų kalba bangą.



Vaizdo įrašo kilmė


Vaizdo įrašas pirmą kartą pasirodė A. Sitos „YouTube“ kanale „Gyvenimo pamokos su Artūru Sita“ (rus. „Уроки жизни с Артуром Сита“) 2022 m. kovo 2 d., t. y. daugiau nei prieš mėnesį iki jo paskelbimo Minfo „Facebook“ puslapyje. Originalus vaizdo įrašas sulaukė vidutinio susidomėjimo - jis turi mažiau nei 40 tūkst. peržiūrų ir mažiau nei 3 tūkst. komentarų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. Sitos kanalas turi 120 tūkst. prenumeratorių, šie skaičiai atrodo organiškesni nei dangų siekiantis reakcijų skaičius Minfo "Facebook" puslapyje, kuris turi mažiau nei 50 tūkst. sekėjų.


Įdomu tai, kad originali, „YouTube“ kanale paskelbta vaizdo įrašo versija nėra ta, kuria pasidalino Minfo puslapis. „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše pridėta ir charakteringa antraštė „Jis kalba tiesą. Pagalvokite apie tai!“ (rus. „Он правду говорит. Задумайтесь!“). Naudojantis atvirkštine vaizdų paieška pavyko atsekti, iš kur kilo būtent Minfo puslapyje paskelbta versija. Ją 2022 m. balandžio 1 d. (likus 4 dienoms iki pasirodant Minfo) paskelbė kitos populiarios socialinių tinklų platformos, „TikTok“, paskyra @Aleksa369_.


Verta paminėti, kad tąkart vaizdo įrašas surinko milžinišką reakcijų ir peržiūrų skaičių, palyginti su kitais @Aleksa369_ įrašais - dauguma klipų peržiūrėti porą šimtų ar tūkstančių kartų, o vaizdo įrašas, kuriame rodomas A. Sita, sulaukė 1,5 mln. peržiūrų, beveik 70 tūkst. „patinka“ paspaudimų ir daugiau nei 3,2 tūkst. komentarų, o tai gali reikšti, kad jis taip pat buvo dirbtinai „išpūstas“.


Paskyros savininkė yra rusakalbė moteris, kaip spėjama, gyvenanti Vokietijoje. Pažymėtina, kad nuo paskyros sukūrimo 2020 m. spalį @Aleksa369_ skelbė turinį beveik vien apie gyvūnus. 2022 m. kovo mėn. vaizdo įrašų skaičius išaugo, tačiau vėlgi, beveik visi jie buvo apie gyvūnus. Tačiau nuo 2022 m. balandžio 1 d. (kai buvo pasidalinta A. Sitos vaizdo įrašu), šioje paskyroje pasirodė daugybė prieš JAV nukreiptų propagandinių vaizdo įrašų. Pavyzdžiui, viename jų Jungtinės Valstijos kaltinamos dėl Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos tautų genocido planų. Toliau pateikiami @Aleksa369_ paskelbto turinio pavyzdžiai:


Praėjus kelioms dienoms po to, kai vaizdo įrašas su A. Sita paskelbtas „TikTok“, jis pasirodė ir „Facebook“. 2022 m. balandžio 4 d. (likus vienai dienai iki paskelbimo Minfo) jis buvo įkeltas į „Nekilnojamojo turto agentūrų aljansas“ (rus. „Агентство Недвижимости Альянс“) puslapį. Ten jis sulaukė 55 peržiūrų ir 3 „patinka“ paspaudimų (įskaitant vieną iš paties puslapio savininko).



Skirtumas tarp šios vaizdo įrašo versijos ir „Minfo“ puslapyje paskelbto klipo yra tas, kad pirmuoju atveju aiškiai matomas „TikTok“ vandens ženklas bei skiriasi įrašo trukmė ir - jis yra 9 sekundėmis ilgesnis.


Provokuojančio vaizdo klipo pasirodymas „Facebook“ puslapyje, skirtame išimtinai prekybai nekilnojamuoju turtu, taip pat yra keistas, nes tai vienintelis atvejis šio puslapio istorijoje, kai skelbiama su įmonės veikla nesusijusi informacija (net Rusijos invazijos metu turinys nepasikeitė). Šis puslapis yra palyginti naujas - jis sukurtas 2021 m. balandžio 25 d. Remiantis viešai prieinama informacija, „Nekilnojamojo turto agentūrų aljansas“ turi biurą Myrnohrade, Donecko srityje (Ukraina). Įmonė turėjo savo svetainę ukrainietiškoje OLX portalo versijoje, tačiau nuoroda nebeveikia.


Įmonės vadovė Tatjana Petrovna Biličenko (Татьяна Петровна Биличенко), Ukrainos teisininkė, savo „Facebook“ profilyje pridėjo nuorodą į savo „TikTok“ paskyrą (@rioritet), taip pat „YouTube“ kanalą ir „Instagram“ profilį. Tačiau 2022 m. gegužės 17 d., kai buvo atliekama ši analizė, kai kurios paskyros buvo pašalintos – „Instagram“ ir „TikTok“. Dieną prieš tai, kai buvo panaikinti Tatjanos Biličenko „pamėgti“ „TikTok“ klipai, DebunkEU.org analitikai spėjo padaryti ekrano nuotrauką, kurioje matyti, kad sąraše buvo ir A. Sitos vaizdo įrašas.



Galima pridurti, kad šis vartotoja taip pat buvo rasta dviejose Rusijos socialinių tinklų svetainėse: top-profile.com ir top1000vk.com. Abiejose svetainėse pateikiama skirtinga informacija apie jos pomėgius, taip pat informacija apie jos įmonę. Abiem atvejais nurodoma, kad įmonės registruotos Rusijoje (Maskvoje arba netoli Voronežo). Kai kurios VK puslapyje paskelbtos nuotraukos buvo rastos kituose socialinių tinklų profiliuose (pavyzdys 1, pavyzdys 2, pavyzdys 3).


Nors neįmanoma pasakyti, ar „Minfo“ puslapis susijęs su „TikTok“ paskyra @Aleksa369_ arba „Facebook“ vartotoja Tatjana Petrovna Biličenko, verta atkreipti dėmesį į tai, jog laiko žymos, kuomet šie trys subjektai pasidalijo A. Sitos vaizdo įrašu, beveik sutampa.


Neautentiška veikla komentaruose


Nuo balandžio 5 d., kai vaizdo įrašas buvo paskelbtas Minfo „Facebook“ puslapyje, jis sulaukė apie 4500 komentarų. Balandžio 5-7 d. po įrašu paskelbti 227 komentarai (vis dar palyginti daug), tačiau daugiausia komentarų sulaukta per dvi kitas dienas - balandžio 8 d. (1467 komentarai) ir balandžio 9 d. (1104 komentarai). Per šias dvi dienas po įrašu atsirado daugiau nei pusė visų komentarų (verta paminėti, kad jau vykdant šio atvejo analizę vis dar buvo atsirasdavo naujų). Taip pat verta paminėti, kad apie trečdalį komentarų, t.y. 1622, parašė 484 vartotojai.


Atlikus išsamią komentarų ir juos parašiusių asmenų analizę pastebėtos įtartinos paskyros ir jų veikla. Pirmiausia, peržiūrėjus pasisakymus po vaizdo įrašu buvo matyti, kad komentatoriai pritaria jame išsakytai žinutei. Palaikymas buvo reiškiamas tiek žodžiais, tiek įvairiais paveiksliukais, GIF animacijomis ir šypsenėlėmis. Užfiksuota apie 400 tokių komentarų su paveikslėliais, kur naudoti vaizdai labai dažnai kartojosi - buvo visiškai vienodi arba labai panašūs.


Komentarų pavyzdžiai

Atliekant analizę pastebėta, kad komentarai rašyti įvairiomis kalbomis, įskaitant lietuvių, rusų, moldavų, gruzinų, armėnų ir ukrainiečių, o tai taip pat šiek tiek neįprasta, nes Minfo yra sąlyginai nedidelis lietuviškas „Facebook“ puslapis. Be to, dauguma komentarų buvo parašyti ne lietuvių kalba - daugiausia rusiškai. Tikriausiai taip nutiko dėl to, kad pats vaizdo įrašas taip pat yra rusų kalba. Tačiau, kaip minėta, Minfo puslapis skirtas lietuvių auditorijai ir labai retai skelbia turinį kitomis kalbomis, o tai kelia įtarimų dėl didžiulio „Facebook“ vartotojų iš kitų šalių įsitraukimo.


Analizės metu išsamiai išnagrinėti pasirinkti profiliai. Kai kurios paskyros atrodė įtartinos, atsižvelgiant į kontekstą, aktyvumą ir nenatūralų elgesį. Pavyzdžiui, iš Igorio Sergejevičiaus paskyros vaizdo įrašas per 46 sekundes buvo pakomentuotas 5 kartus.


"Užrakintos" paskyros pavyzdys

Iš kitos paskyros, Fey Grigoryevich (kuri taip pat užrakinta), 5 komentarai parašyti vos per 29 sekundes - juose tiesiog žymėti kiti žmonės. turinys apsiribojo pasirinktų žmonių žymėjimu. Paskyra - rekordininke pagal komentarų skaičių ir laiką tapo Volodymyr Pidhoretskyi (taip pat užrakinta, matoma tik profilio nuotrauka), kuri per 21 sekundę vaizdo įrašą komentavo 9 kartus.


Daugelis kitų paskyrų paliko komentarus tik su šypsenėle arba GIF animacija. Dažniausiai tai buvo pavienis komentaras, kartais 2-4 per trumpą laiką (pavyzdžiui, Irina Loyko, kurios profilyje matoma tik pagrindine nuotrauka, per 9 sekundes komentavo įrašą 4 kartus, o iš viso per labai trumpą laiką paliko 8 komentarus).


Profiliai, kurie komentavo po Minfo vaizdo įrašu, buvo užrakinti (turinys matomas tik draugams), su profilio nuotrauka arba be jos, arba apsiribojo keliais įrašais ir nuotraukomis - dažnai jie kartojosi kelis kartus. Toliau pateikiamuose pavyzdžiuose pateikiamos kelios paskyros, kurios yra užrakintos arba kurių turinys paslėptas:



Daugiau "užrakintų" paskyrų pavyzdžių

Lenos Brendel paskyra yra vienas įdomesnių pastebėtų atvejų. Ji uri turi vieną draugą, kaip profilio nuotrauką užsistačiusi iš interneto paimtą torto nuotrauką, o profilyje tepaskelbtas vienas pranešimas su šia nuotrauka (iš 2020 m.). Nei profilyje, nei įrašuose nėra jokios veiklos, tačiau jo savininkė nusprendė pridėti komentarą po vaizdo įrašu Minfo puslapyje: „👍🏻👍🏻👍🏻 Po vasario 24 d. peržiūrėjau krūvą politologų, ekonomistų, statistikų ir priėjau prie tos pačios išvados. Jei tave ragina ką nors nužudyti dėl idėjos, vadinasi, nori pasipelnyti tavo rankomis. Apsisukite ir eikite šalin. Nekelkite problemų paprastiems žmonėms“.


Kita paskyra, Tatjanos Kulak, taip pat nėra labai aktyvi, dažniausiai dalijasi keliomis gėlių nuotraukomis per metus (kartais ta pačia nuotrauka kelis kartus), jos profilyje nėra nė vieno draugo. Tačiau ši paskyra paliko komentarą: „Hahaha. Jūs mokate mokesčius nuo gauto pelno. Susikurkite savo imperiją... Ir nemokėk.... Žinoma, tam tikra prasme esi teisus... Bet jūs visada turite pasirinkimą... Būkite benamis.... Būk laisvas ir nemokėk jokių mokesčių...“


Daugeliu analizuotų atvejų profiliuose buvo tik kelios nuotraukos, kartais skelbiamos nedideliais intervalais (per 1-2 dienas) arba, priešingai, vidutiniškai kartą per metus. Toliau pateikiami „Facebook“ sienų, pavyzdžiai:



Vienas iš neautentiško elgesio socialiniuose tinkluose požymių yra neįprastas tam tikrų funkcijų reguliarumas. Atliekant šią analizę buvo matuojamas intervalas tarp kiekvienos komentarų poros, kad būtų galima aptikti galimus automatinio elgesio modelius. Palyginus gautus intervalus paaiškėjo, kad iš visų 4469 komentarų daugelis buvo paskelbti per tą patį laiko tarpą du ar daugiau kartų. Remiantis skaičiavimais, išskirti tik 1158 unikalūs intervalai, atsiradę tarp komentarų. Taigi, net 3311 intervalą sudarė pasikartojimai. Nors pasikartojimų išvengti tikrai neįmanoma, toks jų susikaupimas po vienu įrašu kelia įtarimą. Kadangi balandžio 8-9 d. buvo pastebėtas didžiausias komentarų skaičius, tomis dienomis buvo ir daugiausia pasikartojimų. Tačiau analitikų dėmesį patraukė didelis jų skaičius, kai tarp komentarų buvo labai maži laiko tarpai, pvz., balandžio 8 d. net 1112 komentarų pasirodė intervaluose iki 60 sekundžių.