Latvijoje ir Lietuvoje prokremliški aktoriai daugiausia dėmesio skyrė visuomenės susirūpinimui dėl dabartinės energetikos krizės, siekdami paskatinti politinį pasipriešinimą į Rusiją nukreiptoms sankcijoms, o Estijoje buvo pastebėti keli nauji naratyvai, įskaitant požiūrį, kad Vakarų šalys naudojasi Ukraina, kad kariautų su Rusija.
Ši apžvalga detalizuoja dezinformacijos naratyvų pokyčius, kurie buvo stebimi Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje 2022 m. rugpjūčio 15-21 d. Analizė parengta šiomis temomis:
Rusijos karo prieš Ukrainą įvykiai
Sankcijų (neigiamos) ekonominė pasekmės
Pabėgėliai
Rusų bei rusakalbių mažumų padėtis
Karinės grėsmės Rytų Europai/Karo išplitimo už Ukrainos ribų grėsmė
Karinė pagalba Ukrainai
ESTIJA
Apžvalga:
Šią savaitę Estijos politinėje darbotvarkėje svarbią vietą užėmė Narvos tanko paminklo nugriovimas. Partija "Estija 200" paskelbė galimai paliksianti Narvos valdančiąją koaliciją, nes šis incidentas parodė, kad jų ir Narvos merės Katri Raik nesutarimai dėl vadovavimo, kultūros ir vertybių yra neįveikiami. Politikė Yana Toom teigė, kad tanko pašalinimas sunaikino visus bandymus integruoti Estijos visuomenę, o buvusi prezidentė Kersti Kaljulaid prieštaravo šiam teiginiui.
Šią savaitę Estijos žiniasklaidoje pasirodė daug naujų prokremliškų naratyvų.
Prokremliškame socialinių tinklų kontekste buvo pastebimo individualios žinutės, propaguojančius šiuos naratyvus: i) Vakarai naudojasi Ukraina, kad kariautų su Rusija; ii) Vakarai praranda interesą padėti Ukrainai; iii) Vakarų suteikti ginklai Ukrainoje yra vagiami arba naudojami neteisingai; iv) Estijos vyriausybė siekia pasinaudoti karu savo piliečių laisvėms suvaržyti.
Prokremliški aktoriai ir politinė partija EKRE suintensyvino nerimą keliančią retoriką apie neigiamas tendencijas energetikos sektoriuje.
Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Estijos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukė 3 600 socialinių interakcijų (social media interactions).
LATVIJA
Apžvalga:
Šią savaitę Latvijoje prokremliškų socialinių tinklų diskurso dėmesio centre buvo energetikos krizės tema. Kaip ir kitose regiono šalyse, šiose žinutėse perdėtai sureikšminamos neigiamos tendencijos energetikos sektoriuje ir manipuliatyviai vaizduojama, kad visuomenė yra išsigandusi ir priešinasi vyriausybės vykdomai energetikos ir sankcijų politikai.
Artėjant parlamento rinkimams, kandidatai aktyviai naudojo energetikos krizės temą, kad sukeltų visuomenės emocijas ir pelnytų politinių taškų. Pažymėtina, kad visus pranešimus, susijusius su energetikos krizės tema, šią savaitę paskelbė politiniai kandidatai.
Be to, aptikta atskirų pranešimų, kuriuose teigiama, kad Latvijos vyriausybė naudojasi karu Ukrainoje, kad apgautų gyventojus ir nukreiptų visuomenės dėmesį nuo realių problemų.
Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Latvijos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukė 3 100 socialinių interakcijų (social media interactions).
Pagrindiniai pavyzdžiai:
Latvijos politikai skiria dėmesį Ukrainai, kad nukreiptų dėmesį nuo vietos problemų [Facebook]
Gerai žinomas populistas politikas Aldis Gobzemas pradeda nuo to, kad žiūrėjo valstybės žiniasklaidos kasdien skelbiamą žinių laidą "Panorama". Gobzems teigia, kad naujienos apie Ukrainą žiniasklaidoje rodomos tik tam, kad Latvijos piliečiai pamirštų kitus klausimus, kuriuos reikia spręsti.
"Vakar vakare žiūrėjau "Panoramą". Norėjau suprasti, ar neklystu sakydamas, kad visi, kurie žiūri "Panoramą", yra šafranizuotos tuščiagalvės avys. Teoriškai tai turėtų būti naujienų laida, tačiau tai primityvi propaganda tuščiagalvei auditorijai. ... Trys istorijos apie karą. Pusė metų nuo karo pradžios. Net darant prielaidą, kad tai yra naujienos, jas galima priskirti prie "senų naujienų". Akivaizdu, kad trys siužetai apie karą skirti tik smegenims masažuoti. O ne trys siužetai apie tai, kas nuveikta šilumos tiekimo srityje, apie purviną Rygą ir apie tai, kad milijonai kraunami net paminklui nugriauti."
LIETUVA
Apžvalga:
Kaip ir daugelyje kitų šalių, stebėtų šioje ataskaitoje, pagrindinės Kremliaus propagandos temos buvo ekonominė darbotvarkė ir ypač energetikos krizė. Buvo pabrėžiamos neigiamos tendencijos energetikos sektoriuje ir kaltinama tariamai nepragmatiškai vykdoma vyriausybės politika. Siekiant sustabdyti infliaciją, prokremliški veikėjai Lietuvoje ragino nutraukti pagalbą Ukrainai.
Buvo teigiama, jog sankcijos prieš Rusiją yra neveiksmingos, remiantis iš konteksto išimtu „The Financial Times" straipsniu.
Prorusiški aktoriai bando formuoti viešąją nuomonę taip, kad visa atsakomybė ir kaltė dėl įvykių Zaporožės atominėje elektrinėje tektų Ukrainai. Valstybė vėl kaltinama "branduoliniu terorizmu", nes neva ruošiasi atakuoti AE.
Toliau buvo skelbiama, kad "Vakarai kariauja su Rusija" ir "Ukraina yra Vakarų marionetė".
Kaip ir kitose Baltijos šalyse, Lietuvoje padaugėjo pranešimų apie tariamą rusofobiją savo šalyje. Teigiama, kad išpuoliai prieš rusus ir rusų kultūrą "peržengė visas ribas" ir "drebina Vakarų demokratijos pamatus".
Išpuoliai prieš Ukrainai lėšas renkančius aktyvistus (ypač Andrių Tapiną) vis dar pastebimi, tačiau tik atskiruose straipsniuose ar pranešimuose. Taip pat pastebėta teiginių, kad aukoti Ukrainos kariuomenei yra "amoralu", nes tai esą lemia daugiau civilių aukų.
Galiausiai nuolat kartojosi teiginiai, kad Ukrainos vyriausybė yra nekompetentinga, Vakarų žiniasklaida meluoja, Lietuva naudojasi karu, kad represuotų savo piliečius, ir įvairios kitos sąmokslo teorijos apie karą.
Nepastebėta jokių pranešimų apie ukrainiečių pabėgėlius ar galimą karo išplitimą už Ukrainos ribų.
Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Lietuvos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukė 4 400 socialinių interakcijų (social media interactions).
Pagrindiniai pavyzdžiai:
Išpuoliai prieš rusus ir rusų kultūrą Lietuvoje peržengė visas ribas [Facebook]
Atrodo, kad Eglė Jūrėnaitė yra Vaido Žemaičio-Lekstučio, žinomo dezinformacijos veikėjo, anksčiau teisto už antikonstitucinę veiklą, partnerė. Ji yra pasirodžiusi kai kuriuose jo dezinformaciniuose vaizdo įrašuose. Anksčiau ji yra teigusi, kad: a) privaloma kabinti Ukrainos vėliavas, jei nori išvengti neigiamo dėmesio; b) Lietuva provokuoja Rusiją, kad ši ją užpultų; ir c) jei esi rusas, privalai dėvėti mėlynos ir geltonos spalvos drabužius, kitaip esi Lietuvos priešas. Naujausiame jos įraše taip pat užsiminta, kad Andrius Tapinas vagia pinigus, suaukotus jo lėšų rinkimo Ukrainai akcijų metu, ir kad daromas spaudimas kiekvienam Lietuvos patriotui aukoti jo akcijoms: „Kiekvienas Lietuvos patriotas privalo aukoti Tapinui (o, atsiprašau, Ukrainai)".
„Žmonės, atsipeikėkit. Kitos tautos niekinimas jau peržengė visas ribas. Neapykanta kitai tautai jau peržengė visas ribas. Naikinti rusų kultūrą, rusų literatūrą, braukti visas knygas iš lentynų rusų kalba, naikinti rusų dramos teatrą, rusų klasikinę muziką... galų gale istorinius paminklus. Naikinti, naikinti, naikinti, naikinti... Jūs bijot, kad rusai ateis. Aš bijau, kad mes patys susinaikinsim dar iki kieno nors atėjimo. Nereikės nei šautuvų - pensininkai ir skurde gyvenantys žmonės tiesiog išmirs iš bado. Arba iš šalčio. Nes nebepajėgs susimokėti už gyvybiškai svarbius dalykus.“
Ukraine War Disinfo darbo grupė vienija 10 analitinių centrų ir tyrimų grupių, kurios be
perstojo stebi Kremliaus propagandą 11 šalių.
Mūsų partneriai: Civic Resilience Innitiative (Lietuva), Analyses and Alternatives (Bulgarija), Prague Security Studies Initiative (Čekija), GRASS (Sakartvelas), Atlatszo (Vengrija), MOST (Šiaurės Makedonija), Fakenews.pl (Lenkija), Slovak Security Policy Institute (Slovakija), Detector Media (Ukraina).