Metinė apžvalga: Kremliui palanki medija Astravo AE gina kaip savą kūdikį

Per visus 2021 metus, Kremliaus režimas aktyviai siekė nuslėpti Astravo AE trūkumus – dezinformaciją aktyviausiai skleidė iš Rusijos biudžeto finansuojami žiniasklaidos šaltiniai. Metus trukusio tyrimo duomenimis, dezinformaciniai naratyvai taikyti siekiant diskredituoti bet kokią kritiką Astravo AE, eskaluoti nesutarimus tarp sąjungininkų, pabrėžti jėgainės tariamą ekonominę naudą, išaukštinti sovietinių laikų energetinę infrastruktūrą ir pagerinti Baltarusijos bei Rusijos įvaizdį.


Politikos analitikai ir branduolinės saugos ekspertai sutaria, kad Astrave už Rusijos suteiktą 10 mlrd. dolerių paskolą pastatyta atominė elektrinė yra geopolitinis Kremliaus projektas. DebunkEU.org atliktas tyrimas atskleidė, kad Kremliaus strateginiams tikslams pasiekti buvo pajungta tiek valstybinė, tiek ir tariamai nepriklausoma komercinė žiniasklaida.


Tyrime išryškėjo bent penkios esminės strateginės komunikacijos užduotys. Pirma – diskredituoti Lietuvą ir jos politinius sprendimus Astravo AE klausimu. Dažniausiai kartota, kad Lietuvos kritika Astravo AE atžvilgiu neva kyla iš politinių, „rusofobiškų“ paskatų, o ne dėl susirūpinimo aplinkosauga. Daugelyje tyrime nagrinėtų straipsnių teigta, kad Lietuvos vyriausybės politiniai sprendimai ne tik lemia kylančias energijos kainas, bet ir sėja paniką dėl neišvengiamos branduolinės katastrofos.


Pagrindinės žinutės pagal pasiektą potencialią kontaktų auditoriją

Kremliui palanki medija taip pat labai daug dėmesio skyrė Lietuvos valstybės tariamam silpnumui atskleisti. Neva Lietuva viešai savo kaimynus ir partnerius įtikinėja nepirkti Baltarusiškos elektros, tačiau pati slaptai ją vartoja.Pasak analitiko, šiuos teiginius lydėjo ir nuolatinės žinutės, jog Lietuva yra neįgali sutelkti nei partnerių regione, nei Europos Sąjungoje, nei tarptautinių branduolinės saugos organizacijų Astravo AE elektros boikotui.


Kartu su bandymais diskredituoti Lietuvos vyriausybę ir jos vykdomą politiką, pro-kremliška medija dėjo daug pastangų eskaluoti bet kokius galimus nesutarimams tarp sąjungininkų ir partnerių regione. Tai nuolat buvo kartojama naujienose apie Baltijos šalių derybas, taip pat žiniose apie Lietuvos ir Ukrainos santykius.


Vienas svarbiausių Kremliui palankios medijos taikinių – pademonstruoti, jog Baltijos šalys yra susipykusios tarpusavyje ir negebančios rasti kompromiso net krizinėmis sąlygomis. Tokiuose straipsniuose akcentuojamas tariamai agresyvi Lietuvos pozicija kaimynų atžvilgiu, kad net labiausiai „rusofobiškos“ partnerės nebesupranta jokiai logikai nepavaldžių Lietuvos veiksmų. Kalbant apie Vilniaus ir Kijevo santykius, Lietuva parodoma kaip savanaudiška ir nepatikima Ukrainos partnerė, neva iš solidarumo prašanti atsisakyti baltarusiškos elektros, o pati slapta daranti priešingai. Kremliaus žurnalistai taip bando parodyti, kad ne tiek Lietuva, tiek apskritai visi Vakarų partneriai nėra verti Ukrainos pasitikėjimo.


Dar vienas pro-kremliškos žiniasklaidos komunikacijos tikslas – ginti Astravo AE įvaizdį tiek iš ekonominės, tiek iš aplinkosauginės pusės. Pasirodžius informacijai apie incidentus elektrinėje, Kremliui palanki medija stengėsi nukreipti dėmesį – parastai kaltindama Lietuvą panikos kėlimui iš „rusofobinių“ paskatų tam, kad būtų išvengta diskusijos apie tikrąsias incidentų priežastis. Kremliui palankioje medijoje labai selektyviai pateikiamos tarptautinių branduolinės saugos organizacijų žinutės – akcentuojami formalūs pagyrimai pažanga ir visiškai ignoruojami priekaištai dėl netaisomų saugumo spragų.


Daug dėmesio Kremliui palankioje medijoje skirta visos sovietmečio infrastruktūros įvaizdžio gynybai. Viena vertus, pabrėžiama, kad Lietuva pasielgė kvailai, pasiduodama ES spaudimui ir uždarydama Ignalinos AE – labai pelningą ir neva saugiausią regione. Kita vertus, sakoma, kad Baltijos šalys praras labai daug atsijungdamos nuo BRELL energetikos žiedo, kuris, skirtingai nei Vakarų jungtys, yra laiko patikrintas, patikimas ir suteikia galimybę importuoti tariamai pigesnę elektros energiją iš Rytų.


Galiausiai, Baltarusijos ir Rusijos vykdomos politikos įvaizdžio gerinimas. Baltarusija vaizduota kaip labai atvira tarptautinių branduolinės saugos organizacijų misijoms, jautri aplinkosaugos klausimams ir norinti užtikrinti pigesnės elektros energijos eksportą savo kaimynėms. Rusijos pusė rodoma kaip racionali, didžiadvasiška ir linkusi ištiesti pagalbos ranką net ir tiems, kurie į ją kanda.


Šaltinių pasiskirstymas pagal išplatintų straipsnių dalį

2021 m. sausio-gruodžio mėn. aptikta 2128 turinio vienetų, skleidusių dezinformaciją arba misinformaciją apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu (37,98 proc. iš ištirtų 5603).


Tyrimo duomenimis, daugiausia melagingų ar klaidinančių straipsnių paskelbė Sputniknews.ru, sputniknews.lt ir baltnews.lt (atitinkamai 11,8 %, 9,3 % ir 6,2 % visų straipsnių). Savo ruožtu portalai ria.ru, lenta.ru ir rambler.ru pasiekė daugiausiai skaitytojų – skaičiuojant pagal daugiau nei 44 % visos potencialios kontaktų auditorijos, arba 821,1 mln. Verta paminėti, kad 2014 m. ria.ru portalą perėmė Kremliui pavaldžios institucijos ir jis yra finansuojamas iš valstybės biudžeto.


Šaltinių pasiskirstymas pagal pasiektą potencialią kontaktų auditoriją

Potenciali kontaktų auditorija matuojama pagal DebunkReach®. Jis apskaičiuojamas stebimoms interneto svetainėms bei konkretiems straipsniams ir (arba) socialinių tinklų paskyroms, atsižvelgiant į jų mėnesinį lankomumą, domeno reitingą, atgalines nuorodas ir populiarumą socialiniuose tinkluose (reakcijas, bendrinimus ir komentarus).