Estijoje pastebimai padaugėjo prieš pabėgėlius nukreiptų pranešimų, dezinformacijos skleidėjai teigė, kad ukrainiečių moksleiviai nesugebės integruotis į vietos švietimo sistemą. Tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje Kremliaus propagandistai ir toliau daugiausia dėmesio skyrė pasaulinei ekonomikos ir energetikos krizei, kartodami gerai išmoktus teiginius, kad dėl dabartinių iššūkių kalti „blogi Vakarų politikų sprendimai".
Ši apžvalga detalizuoja dezinformacijos naratyvų pokyčius, kurie buvo stebimi Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje 2022 m. rugsėjo 12 – 18 d. Analizė parengta šiomis temomis:
Rusijos karo prieš Ukrainą įvykiai
Sankcijų (neigiamos) ekonominė pasekmės
Pabėgėliai
Rusų bei rusakalbių mažumų padėtis
Karinės grėsmės Rytų Europai/Karo išplitimo už Ukrainos ribų grėsmė
Karinė pagalba Ukrainai
ESTIJA
Apžvalga:
Šią savaitę ženkliai padaugėjo prieš pabėgėlius nukreiptų pranešimų. Propagandistai spekuliavo, kad Estijos švietimo sistema negali tinkamai integruoti ukrainiečių moksleivių ir studentų, dalijosi sąmokslais apie „tikruosius" vyriausybės planus dėl pabėgėlių ir gąsdino savo auditoriją gresiančia „daugiakultūriškumo krize". Senas naratyvas, kad vietinius gyventojus keičia ukrainiečiai ir rusai, tebėra labiausiai paplitęs teiginys.
Kalbant apie ekonomines sankcijų pasekmes, vyrauja teiginys, kad infliaciją ir energetikos krizę sukėlė klaidingas Vakarų politinis požiūris. Į sąmokslo teorijas orientuotuose leidiniuose taip pat buvo tvirtinama, kad sankcijos labiau kenkia Vakarams nei Rusijai, teigiama, kad Rusija pilnai nutrauks visus dujų tiekimą į Europą ir kad JAV išprovokavo Ukrainos ir Rusijos konfliktą.
EKRE ir kitos kraštutinių dešiniųjų grupės sutarė, kad energetikos krizę sukėlė Vakarų „žaliasis kursas", o kai kurie šaltiniai netgi teigė, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir dėl to įvestos sankcijos rusiškoms dujoms neturėjo jokios įtakos krizei.
Įvykiams fronto linijose buvo skiriama palyginti nedaug dėmesio, o apie Ukrainos kariuomenės sėkmę Charkovo srityje manipuliuojama nebuvo. Tačiau neseniai paskelbtas „saugumo garantijų dokumentas" Ukrainai sulaukė neigiamų komentarų. Prorusiški veikėjai teigė, kad jis reiškia pavojingus Estijos karinius įsipareigojimus.
Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Estijos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukė 3 400 socialinių interakcijų (social media interactions).
LATVIJA
Apžvalga:
Šią savaitę latvių žiniasklaidoje buvo tik keletas straipsnių, kuriuose buvo manipuliuojama su Rusijos karu prieš Ukrainą susijusiomis temomis. Beveik visuose juose buvo propaguojama ekonominė darbotvarkė ir kurstomas visuomenės nerimas dėl padėties energetikos sektoriuje. Pagrindinis naratyvas tęsėsi nuo praėjusių savaičių: Latvijos politikai yra atsakingi už „krizę", nes yra korumpuoti ir priėmė netinkamus politinius sprendimus, galinčius išprovokuoti Rusiją.
Buvo aptiktas straipsnis, kuriame karas vaizduojamas kaip žaidimas tarp Ukrainos ir Rusijos elito, siekiančio užsidirbti pinigų.
Nebuvo manipuliuojama ir dezinformuojama dėl įvykių fronte, įskaitant sėkmingą Ukrainos puolimą Charkivo regione.
Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Latvijos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukė 3 000 socialinių interakcijų (social media interactions).
LIETUVA
Apžvalga:
Šią savaitę prokremliški veikėjai daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos vyriausybės diskreditavimui, nerimo dėl „energetikos krizės" kurstymui ir manipuliavimui karo įvykiais.
Aptardami padėtį fronte, propagandistai stengėsi neužsiminti apie sėkmingą Ukrainos puolimą ar Iziumo žudynes. Vietoj to jie kaltino Ukrainą apšaudžius Zaporožės AE ir, cituodami Viktorą Orbaną, teigė, kad dėl karo Ukrainoje kaltos Vakarų jėgos.
Visuose dezinformacijos straipsniuose, skirtuose infliacijai ir energetikos krizei, iš esmės buvo kartojamas tas pats pasakojimas, kuriuo buvo siekiama suklaidinti visuomenę dėl labai sudėtingos padėties. Prorusiški balsai kaltę vertė tik ES arba Lietuvos vyriausybei ir teigė, kad ekonomikos žlugimas yra akivaizdus ir neišvengiamas.
Prokremliški balsai taip pat puolė Lietuvos vyriausybę, teigdami, kad: i) politikai rūpinasi Ukraina savo piliečių sąskaita; ii) vyriausybė naudojasi karu Ukrainoje, kad apribotų savo piliečių laisves; iii) Lietuvos vadovai yra korumpuoti ir (arba) nekompetentingi. Jie teigė, kad dabartinė vyriausybė yra neteisėta ir visiškai nepasirengusi spręsti galimos branduolinės katastrofos Zaporožės AE klausimo. Kai kurie dėl gresiančios „šaltos žiemos" be rusiškų dujų netgi pavadino Lietuvos premjerę ir Seimo pirmininkę „tautos prievartautojomis".
Naratyvuose apie už Ukrainos ribų besiplečiantį karą buvo teigiama, kad Lietuvoje statomi nauji kariniai miesteliai gali išprovokuoti Rusiją, o Ukrainos siūlomos saugumo garantijos sukels Trečiąjį pasaulinį karą.
Šią savaitę vėl pasirodė sąmokslo teorijos, siejančios karą Ukrainoje su George'u Sorosu.
Skirtingai nei praėjusią savaitę, tiesioginių dezinformacijos atakų prieš Ukrainos vadovybę neužfiksuota. Kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, dezinformacija apie pabėgėlius ir rusų viktimizaciją užsienyje nebuvo pastebėta.
Palyginimui, šią savaitę vienas atskiras su Ukraina susijęs straipsnis visoje Lietuvos žiniasklaidoje daugiausiai sulaukė 7 200 socialinių interakcijų (social media interactions).
Ukraine War Disinfo darbo grupė vienija 10 analitinių centrų ir tyrimų grupių, kurios be
perstojo stebi Kremliaus propagandą 11 šalių.
Mūsų partneriai: Civic Resilience Innitiative (Lietuva), Analyses and Alternatives (Bulgarija), Prague Security Studies Initiative (Čekija), GRASS (Sakartvelas), Atlatszo (Vengrija), MOST (Šiaurės Makedonija), Fakenews.pl (Lenkija), Slovak Security Policy Institute (Slovakija), Detector Media (Ukraina).