Lietuvai pripažinus, kad Astravo AE pagaminta elektros energija vis dėlto patenka į šalies tinklus, Kremliui palanki žiniasklaida apsuko iki šiol vykdytos komunikacijos kryptį. Jei anksčiau buvo nuolat kartojama, jog Lietuva bus priversta pirkti elektrą iš Astravo AE, tai šį faktą patvirtinus, žinutės buvo apverstos aukštyn kojomis: neva mūsų politikai meluoja ir elektra iš Astravo AE į Lietuvą nepatenka. Režimui palankios medijos dėmesio sulaukė ir Europos Parlamento rezoliucija raginanti sustabdyti elektrinės veiklą.
Vasarį dezinformacijos srautas apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu dėl minėtųjų naujienų padidėjo daugiau nei dvigubai, atitinkamai išaugo ir pasiekta kontaktų auditorija. DebunkEU.org ir URM duomenimis, iš 739 išnagrinėtų straipsnių, 304 (41,1%) rasta klaidinančios informacijos, kai sausį dezinformacijos dalis siekė 29,9% (127 straipsniai iš 425).
Vasarį pastebėta, jog Astravo projekto gynimas nėra vienintelis Kremliaus režimo valdomos medijos tikslas – gal net dar svarbesnis – bandyti diskredituoti Lietuvos valdžią ir jos sprendimus bet kokiomis aplinkybėmis. Tą rodo minėtasis 180 laipsnių posūkis.
Analizė parodė, kad vasarį padaugėjo žinučių apie esą neracionalų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atsijungimą nuo BRELL tinklo. Straipsnių šia tema padažnėjimas gali būti siejamas su Lietuvos vyriausybės sprendimu nebeatidėlioti atsijungimo nuo BRELL projekto ir pradėti sisteminį šio plano įgyvendinimą.
DebunkEU.org ir URM tyrimo duomenimis, vasarį Kremliui palanki žiniasklaida siekė pabrėžti, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių noras prisijungti prie Vakarų energijos tinklo prieštarauja paprastų vartotojų interesams ir ekonominei gerovei. Šioms žinutėms sustiprinti, išplatinti keli melagingi pareiškimai apie neva klestinčią korupciją jungčių su Vakarai projektuose. Ypač pabrėžtas tariamai neigiamas Švedijos vaidmuo, siekiant per elektros jungtis pajungti Baltijos šalis savo valiai.
Vasarį Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje toliau platinti populiarūs, įprastais tapę naratyvai apie naracionalų Lietuvos, Latvijos ir Estijos priešinimąsi Astravo AE ir sėjamą paniką, neva gilėjantį Baltijos šalių susiskaldymą ir Lietuvos kišimąsi į Baltarusijos vidaus reikalus.
Atliekant tyrimą pastebėta, kad lyginant su metų pradžia, vasarį atsirado ir naujų žinučių – pavyzdžiui, kad už Lietuvos priešinimosi Astravo AE esą stovi Jungtinės Valstijos, arba kad Lietuva, dėl valdžios institucijų nekompetencijos, nepajėgtų evakuoti Vilniaus gyventojų avarijos Astrave atveju.
Vasario mėnesį Kremliui palankioje medijoje buvo pastebėtos dvi dezinformacijos apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu bangos. Pirmoji (vasario 3-4 d.) kilo dėl Baltarusijos Energetikos Ministerijos pareiškimo, neigiančio Lietuvos pripažinimą, kad šalis vis dėlto vartoja Astravo AE pagamintą elektrą. Oficialiame pareiškime siūlyta patikrinti Litgrid svetainę, kur parašyta, kad komercinio elektros srauto iš Baltarusijos į Lietuvą kiekis lygus nuliui.
Dezinformacijos srautas dar kartą suintensyvėjo vasario 11 d., kai Europos Parlamentas paskelbė rezoliuciją, raginančią sustabdyti Astravo AE iki bus įgyvendintos visos tarptautinės saugumo rekomendacijos. Baltarusijos Energetikos ministerija savo ruožtu pavadino šį dokumentą politine akcija ir pabrėžė, kad jis buvo priimtas neva nelaukiant preliminarios Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) ataskaitos.
Paminėtina, kad prieš EP rezoliucijos paskelbimą, ENSREG ekspertų vizitas buvo plačiai nušviestas Kremliui palankioje žiniasklaidoje. Nagrinėtuose straipsniuose pabrėžta, kad Baltarusija esą labai nori bendradarbiauti ir atsakyti į visus ekspertų klausimus. Vis dėlto, faktas, kad šis vizitas turėjo įvykti kur kas anksčiau ir buvo vilkinamas Baltarusijos pusės, nebuvo paminėtas. Apskritai, ekspertų vizitas buvo panaudotas kaip argumentas kritikuoti minėtajai EP rezoliucijai, smerkiančiai Baltarusijos uždarumą ir nenorą laikytis saugumo reikalavimų.
2021 m. vasario 1-28 dienomis daugiausiai melagingų ir klaidinančių straipsnių apie Lietuvos poziciją dėl Astravo AE paskelbė sputniknews.ru, sputniknews.lt ir rubaltic.ru. Didžiausią auditoriją pasiekė portalai lenta.ru, rbc.ru ir ria.ru.
