Kremliaus medija apie Pergalės dienos minėjimų draudimą: Baltijos šalys yra mentaliniai degeneratai

Ypatingos svarbos švente Sovietų Sąjungoje tapusi gegužės 9-oji, arba Pergalės diena, per pastaruosius dešimtmečius tapo kertiniu Vladimiro Putino režimo ramsčiu. Karo prieš Ukrainą fone, šios datos reikšmė tapo dar akivaizdesnė. Šiemet Kremliaus medija daugiausia dėmesio skyrė buvusioms sovietinėms respublikoms, demontuojančioms okupantų paminklus, uždraudusioms Pergalės dienos minėjimus ir su Rusijos agresija siejamus simbolius – Georgijaus juostelę bei raides Z ir V.


Iki septintojo dešimtmečio vidurio Antrasis pasaulinis karas Sovietų Sąjungos visuomenėje buvo menamas kaip itin traumuojanti patirtis, kurios geriau neprisiminti. Tada Kremliaus propagandos mašina per kelis dešimtmečius Pergalės dieną pavertė sovietinės imperijos mitologijos pagrindu. Vladimiras Putinas, matydamas, kad šiandieninė Rusija praktiškai neturi kuo didžiuotis, per pastaruosius porą dešimtmečių visomis išgalėmis stengėsi, kad ši mitinė Pergalės dienos reikšmė būtų atkurta šiandieninėje Rusijos visuomenėje. Taigi Gegužės 9-oji tapo Putino pažadu eiliniams rusams, kad jie atgaus tikėjimą savo imperija bei prasmę jausmą, nuolankiai paklusdami gniuždančiai nehumaniškos kasdienybės rutinai.


Istorijos perrašinėjimas V. Putinui, kuris savo vadovavimą sieja su „šlovinga pergale prieš nacizmą“, nėra svetimas. Ukrainos „denacifikacija“, kuri buvo pateikta kaip viena iš pagrindinių invazijos priežasčių, yra toli gražu ne pirmas kartas, kai Antrojo pasaulinio karo istorija naudojama Kremliaus ideologinėms linijoms ir propagandiniams naratyvams kurti. Dar Šaltojo karo laikais ekspertai klausydavosi sovietų lyderių kalbų, pasakytų gegužės 9-ąją, ir bandydavo nuspėti Kremliaus užsienio politikos kryptį. Šiemet pasaulio akys vėl bus nukreiptos į Raudonąją aikštę – spėliojama ar savo kalboje V. Putinas paskelbs apie karo padėties įvedimą ir masinę mobilizaciją. Dėl mitologinės Rusijos visuomenės savimonės Kremliaus režimas mėgsta savo iniciatyvas ir veiksmus sieti su svarbiomis ideologinėmis datomis.


DebunkEU.org 2022 m. balandžio 18 - gegužės 1 d. atlikta komunikacijos apžvalga parodė, kad šaltiniuose rusų kalba pasirodė 125 publikacijos, susijusios su Pergalės diena ir Lietuva – šiek tiek daugiau, jei lygintume su praėjusiais metais (104). Daugumoje jų buvo reiškiamas pasipiktinimas, kad prieš švenčiant Gegužės 9-ąją Lietuvoje buvo uždrausta naudoti bei invaziją į Ukrainą simbolizuojančias Georgijaus juostelę bei raides Z ir V. Šiame kontekste Kremliaus ruporai džiaugėsi ir dėkojo Baltarusijai, įvedusiai bevizį režimą, nes dabar Lietuvos ir Latvijos piliečiai, „turintys sveiką požiūrį į Antrojo pasaulinio karo rezultatus“, galės vykti į bet kurį Baltarusijos miestą ar kaimą ir ten švęsti Pergalės dieną. Be to, pabrėžiama, kad lietuviai ir latviai gali būti ramūs, nes Baltarusijoje niekas nebaudžiamas už Georgijaus juostelės nešiojimą, kitaip nei jų tėvynėje.

Žiniasklaidos šaltinių, rašiusių apie Lietuvą Pergalės dienos kontekste, pasidalijimas pagal straipsnių dalį

Draudimai rengti Gegužės 9-osios minėjimus Kremliui palankioje žiniasklaidoje taip pat sulaukė įvairių interpretacijų. Pavyzdžiui, portalas vz.ru apkaltino Baltijos šalis, kad siekdamos išnaikinti Pergalės dieną jos esą pataikauja Ukrainai. Tuo tarpu regnum.ru, pavadino Baltijos šalis „išsigimusiais režimais“, kuriuose gyvena „iškrypusią sąmonę turintys padugnės“, ginantys tuos, kurie tarnavo Hitleriui. Pasak jo, pastarojo straipsnio autorius Michailas Demurinas taip pat išreiškė susirūpinimą Baltijos šalyse gyvenančiais rusais. Tekste autorius pareiškia, kad tiltu tarp Europos ir Rusijos turėjusios tapti Lietuva, Latvija ir Estija yra supuvusios, ir iš tikrųjų, tokio tilto Rusijai net nereikia.


Dalyje straipsnių Lietuva taip pat buvo kaltinama, kad ją „valdo Landsbergių klanas: jos įkūrėjas, valdant Hitleriui, dalyvavo naikinant žydus, jo sūnus, būdamas SSRS KGB informatoriumi, propagavo antikomunizmą ir siekė Sovietų Sąjungos žlugimo, o jo anūkas skandina Lietuvą pataikavimo Vakarams ir rusofobijos pelkėje“.


Kita svarbi žinutė – V. Putinas patvirtino kasmetines 10 000 rublių išmokas Didžiojo Tėvynės karo dalyviams ir kad jos taip pat bus skirtos Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje gyvenantiems veteranams. Ši finansinė parama veteranams skiriama kasmet, todėl nenuostabu, kad artėjant Gegužės 9-ajai padaugėjo pranešimų, kuriuose buvo demonstruojamas Kremliaus „dosnumas“.


Straipsnių apie Pergalės dieną ir Lietuvą dinamika 2022 m. balandžio 18 – gegužės 1 d.

Kitas įdomus atvejis iš radiosputnik.ria.ru portalo, kuris JT Žmogaus teisių biuro atstovės spaudai Ravinos Shamdasani žodžius, kad dar nesurinkta pakankamai duomenų apie genocidą Ukrainoje, panaudojo neva demaskuoti Lietuvos sieki klaidinančiai Gegužės 9-ąją pavadinti Ukrainos genocido aukų atminimo diena.

Screenshot from regnum.ru

Tendencija gegužės 9-osios kontekste Lietuvą vaizduoti kaip rusofobišką šalį tęsėsi ir šiemet. Štai balandžio 23 d. portale politikus.info skelbta, kad esą norintiems švęsti Gegužės 9-ąją Lietuvoje grasinama atleidimais iš darbo. Straipsnyje buvo pabrėžiama, kad žmonės neva baiminasi, jog specialiosios tarnybos kontroliuos dalyvavimą šventiniuose renginiuose. Tokiose publikacijose bandoma vaizduoti Lietuvą kaip nusistačiusią prieš kitos tautybės piliečius ir akcentuojama, kad šalies valdžia, išnaudodama tautinės atminties temas, kaltę dėl savo problemų suverčia ant kitų.


Stebint pastarųjų savaičių komunikaciją pastebėta Rytų Europoje atnaujinta kampanija, kuria eilinį kartą siekiama išvalyti sovietų okupacijos palikimą. Pavyzdžiui, portas stoletie.ru paskelbė straipsnį, kurio autorius pareiškia, kad „rusofobija“ Europos Sąjungoje tampa vyraujančia ideologija, piktinasi sprendimais išvalyti viešąsias erdves nuo sovietinio imperializmo simbolių ir teigia, kad tai esą tik pavienių entuziastų vykdomas vandalizmas.


Deja, daugelis žmonių Vakaruose, tiek Senojoje, tiek Naujojoje Europoje, nesuvokia fundamentalios imperinio ideologinio paveldo svarbos sovietų žmonių savimonei. Štai kodėl net praėjus daugiau nei 30 metų po sovietų imperijos aptrupėjimo, buvusių okupuotų šalių viešosiose erdvėse vis dar gausu politinę vergovę menančių Kremliaus okupantų simbolių. Tokia, vakariečių akimis žiūrint, perdėm jautri ir ar net isteriška Kremliaus ruporų reakcija į apsivalymo kampaniją nuo šių simbolių tik darsyk parodo, kokia politiškai svarbi yra jų nebyli egzistancija imperinės idėjos gyvybingumui.